Daugiausia sutikusiųjų pakratyti savo kišenes už mokslą
priglaudė MRU

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt
2011 rugpjūčio mėn. 1 d.

Daugiausia sutikusiųjų studijuoti aukštojoje mokykloje už savus arba tėvų pinigus šįmet tradiciškai priglaudė Mykolo Romerio universitetas (MRU), nors Lietuvos darbo birža nurodo, kad teisininko profesiją turinčių žmonių įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra mažos.

Po pirmojo priėmimo etapo MRU pasirašė 1655 sutarčių su studentais, kurie studijuos savo lėšomis, kiti universitetai mokančiųjų už studijas iš savo kišenės priėmė perpus mažiau.

Iš viso universitetuose ir kolegijose už savus pinigus po pirmojo etapo mokytis sutiko 10 949 studentai. Praėjusiais metais už studijas pinigų nepagailėjo 12 581 žmogus, užpernai – 11 949 jaunuoliai.

„Šiaip teisininkų Lietuvoje šiuo metu, jeigu vaizdžiai pasakyti, pasirinkimas yra, bet turėti teisininko išsilavinimą nėra blogai“, - svarstė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Klausiamas apie teisės profesiją įgijusių žmonių galimybes įsidarbinti Lietuvoje, pašnekovas teigė, kad daug kas priklauso ir nuo žmogaus, tad vieningos sistemos nėra: esą jeigu asmuo žvelgia į perspektyvą, tai kurį laiką susitaikys su kuklesne pozicija ir tikėsis kilti karjeros laiptais, kiti nori puikios darbo vietos iškart, tad susiduria su sunkumais.

„Tačiau įsidarbinti pagal specialybę teisininkui šiandieną yra sunkoka“, - sakė M. P. Balašaitis.

Mokančių už studijas nėra tik Karo akademijoje

Universitetai po pirmojo priėmimo etapo pasirašė 7485 sutartis dėl valstybės nefinansuojamų vietų, kolegijos – 3464. Tarp universitetų, kaip ir kasmet, šioje srityje pirmauja MRU, tarp kolegijų – Kauno ir Vilniaus kolegijos.

MRU savo lėšomis studijuoti kol kas sutiko 1655 studentai, Vilniaus universitete – 792, Vytauto Didžiojo universitete – 790, Kauno technologijos universitete – 657, Klaipėdos universitete – 615, Vilniaus Gedimino Technikos universitete – 522, Vilniaus pedagoginiame universitete – 497, Lietuvos sveikatos mokslų universitete – 386, Šiaulių universitete – 377, Lietuvos žemės ūkio universitete – 366, Lietuvos kūno kultūros akademijoje – 319 studentų.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete savo lėšomis studijuos 188 jaunuoliai, Vilniaus universiteto TVM – 161, Vilniaus dailės akademijoje – 65, Balstogės universiteto filiale Vilniuje – 41, Vilniaus verslo teisės akademijoje ir LCC tarptautiniame universitete – po 15, Verslo ir vadybos akademijoje bei Europos humanitariniame universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – po 8 studentus.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija valstybės nefinansuojamų sutarčių nepasirašė.

Tarp kolegijų savo lėšomis studijuoti norinčių jaunuolių daugiausiai priėmė Kauno kolegija (564) ir Vilniaus kolegija (495).

Toliau seka Klaipėdos valstybinė kolegija (301), Šaulių valstybinė kolegija (249), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (246), Utenos kolegija (209), Socialinių mokslų kolegija (178), Marijampolės kolegija (172), Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (164), Panevėžio kolegija (149), Kauno technikos kolegija (109), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (94), V.A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (78), Alytaus kolegija (68), Žemaitijos kolegija (56), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (54), Vilniaus dizaino kolegija (52), Vilniaus kooperacijos kolegija (46), Šiaurės Lietuvos kolegija (38), Klaipėdos verslo aukštoji mokykla (37), Kolpingo kolegija (36), Vilniaus verslo kolegija (33), Vakarų Lietuvos verslo kolegija (21), Šv. Ignaco Lojolos kolegija (16).

MRU Priėmimo skyriaus vadovas: kai kuriems koją kiša profiliavimas

Mykolo Romerio universiteto Priėmimo ir diplomų skyriaus vedėjas Saulius Bugailiškis DELFI aiškino, kad į valstybės nefinansuojamas vietas universitetas stoja įvairūs studentai – tiek tie, kurie nesugebėjo iškovoti valstybės finansuojamos vietos, tiek tie, kurie, pasak jo, pakliuvo į profiliavimo spąstus: tai yra mokydamiesi vidurinėje pasirinko ne tuos dalykus, o vėliau jau buvo per vėlu ką nors keisti.

„Yra žmonių, kurie stoja su mažais balais į mokamas vietas, bet yra stojančiųjų ir su gerais balais. Esmė ta, kad didelę įtaką daro ir nelabai teisingas profiliavimas. Jeigu žmogus prieš dvejus metus „susiprofiliavo“ stoti į mediciną ir vėliau sugalvojo, kad jam tai netinka, tačiau jam nėra kitos išeities, kaip laikyti biologijos, chemijos, lietuvių ir užsienio kalbos egzaminus. Tačiau, pavyzdžiui, socialiniams mokslams reikalinga lietuvių, užsienio kalba ir istorija. Automatiškai išeina, kad mokiniai nori studijuoti socialinius mokslus, bet jų balai nebus geri, nes neturi kai kurių egzaminų“, - pasakojo S. Bugailiškis.

Maža to, pasak pašnekovo, šįmet sutikusiųjų mokėti už studijas balų vidurkis yra tikrai aukštas. Pavyzdžiui, stojančiųjų į finansus ir ekonomiką balo vidurkis buvo 15,36, į teisę ir muitinę – 16, mažiausius balus turėjo stojantieji į organizacijų vadybos programą – 11,18.

„Su mažais balais įstoja, na, dešimt žmonių iš šimto, bet faktas tas, kad mes leidžiame žmogui pasitaisyti, nes jeigu jis nori studijuoti, bet jam neišeina, paprasčiausiai nėra balų. Žmonių, kurie niekur negali įstoti ir realizuoti savęs, dalis yra mažesnė“, - pasakojo S. Bugailiškis.

Jo teigimu, MRU nėra įsivedęs žemutinio balo, kurio nepasiekus universiteto durys būtų užtrenktos, tačiau esą to ir nereikia, nes studentai atsisijoja savaime – negebantieji mokytis tiesiog šalinami iš universiteto, nes sukaupia pernelyg daug skolų arba neatlieka kitų įsipareigojimų.

„Kiekvieną semestrą mes virš 700 išbraukiame iš studentų sąrašų dėl to, kad su skolomis ir taip toliau. Paskui atsisijoja tie žmonės, kurie nesugeba studijuoti“, - teigė pašnekovas. >>>

Vasaros atostogos: daugiausia studentų dirba

Jūratė Ūsienė, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
2011 m. liepos mėn. 19 d.

Beveik pusė (43,8 proc.) studentų šią vasara planuoja dirbti, o ne atostogauti. Taip atsakė apklausoje apie studentiškas vasaros atostogas dalyvavusieji respondentai. Apklausa apskelbta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto interneto tinklalapyje.

Šiek tiek daugiau kaip penktadalis (21,1 proc.) apklaustųjų tvirtino studentiškas atostogas praleisiantys namuose, 12,5 proc. planuoja atostogauti Lietuvos kurorte. Beveik 8 proc. studentų vasaros kaime.

Tik maža studentų dalis vasarą ruošiasi vykti į užsienį. Beveik 8 proc. važiuoja į užsienį ilsėtis, o 7 proc. ten dirbs.

Daugiau kaip 22 tūkstančiai Vilniaus universiteto studentų vasarą atostogauja 2 mėnesius: liepą ir rugpjūtį. Dauguma iš daugiau kaip 500 į Vilniaus universitetą iš užsienio atvykusių studentų per vasaros atostogas grįžta į savo šalį. Vasaros atostogų šiemet išėjo beveik 1,5 tūkstančio Teisės fakulteto studentų.